Liepos 24 d. 2009 m.
Šiandien manęs laukė net du motyvaciniai pokalbiai Jenos Universitetinės ligoninės Radiologijos skyriuje. Vienas profesorius atstovavo visam Radiologijos skyriui, kitas - jame esančiam Neuroradiologijos padaliniui.
Blokinių devynaukščių ar n-aukščių gyvenamųjų namų apsupty modernių architektūrinių sprendimų ligoninė atrodė įdomiai :) Tos stiklinės sienos, kolidoriai, visas parkas iki paties pastato nelabai derinosi su kitais aplinkos statinais. Tačiau peržengęs ligoninės slenkstį, lengvai pamiršti, kas buvo lauke…ir netrukus matai save jau su baltu chalatu lakstantį šiais tviskančiais kolidoriais, liftais, balkonais…
Gražu, žavu.., bet man reikia susirasti konkretų kabinetą, o liko vos/net 30 minučių. Schemų daug ir pakankamai aiškių, bet gaila, kad jos pasibaigia būtent ten, kur jų jau pradeda reikėti… mano pasiklaidžiojimai užtruko.. bet suradau. Be 10 min. iki pokalbio aš jau buvau reikiamoje vietoje :)
Profesoriaus sekretorijate sutikau pasišveitųsi berniuką ir nusprendžiau, kad jis bus kokios nors farmacinės kompanijos atstovas…tačiau kuo ilgiau sėdėjau, tuo labiau ėmiau tuo abejoti - gal tai mano konkurentas?…
Dešimtą valandą numatytas pokalbis vėlavo, nes profesorius vis kalbejo telefonu… Vokietijoje vėluojama?!!!! Jau pusę vienuolikos, o aš dar laukiu. Žinoma, sėdėčiau sau labai ramiai, bet man 12 val. jau kitas susitikimas suplanuotas…
…Pagaliau mane ir ta ‘farmacinį‘ berniuką - mano konkurentą, o gal būsimą kolegą - pakvietė užeiti. Pradžioje pasikalbėjome visi, vėliau po vieną… Aišku pirmas mūsų klausimas buvo, kiek vietų yra, jei jau į pokalbį pakvietė mus abu - atsakymas buvo malonus ir teikiantis vilčių bei mažinantis mūdviejų konkurentiškumą..
Viskas praėjo smagiai ir netgi pati save nustebinau savo vokiečių kalba, kurios po mokyklos baigimo jau kokius gerus 6 metus tai niekur ir nevartojau…
Kas nepatiko? Ogi pokalbio gale buvo pasakyta, kad aš vietą gavau!, bet dabar turiu dar susipažinti ir pakalbėti su kitais Radiologijos skyriaus padaliniu vadais (neuroradio, vaiku radio, intervencinė,…), kurių nuomonė Profesoriui irgi įdomi… Paklausus ar šie žmonės žino apie tokių pokalbių egzistavimą šiandien, ar jie informuoti ir laikai su jais jau suderinti - paaiškėjo, kad NE!!!! Dabar tiek aš, tiek tas vokietukas turim skambinėtis, tartis dėl susitikimų ir t.t.
Pas sekretorę susižinojau visų tų gydytojų pavardes, telefonus…lyg ir gerai.. bet kažkaip atsitiktinai paklausiau, kada jiems atostogos… ir ką jus galvojat? Ne atostogose buvo tik tas vienintelis, su kuriuo aš jau ir taip turėjau pokalbį Neuroradiologijos skyriuje…..
Tas vokiškas berniukas gal ir gali visą vasarą laukti, iki visi jie grįš iš atostogų, tuo tarpu aš visai nenusiteikusi gerą mėnesį trintis Jenoje, tuo labiau, kad pas mane jau suplanuota viskas iki rugpjūčio vidurio…
Tad nusprendžiau, jei pavyks darbinsiuos Neuroradiologijos skyriuje, nes dabartinio Motyvacinio pokalbio organizavimas man paliko nemalonų įspūdį… Kažkokios intrigos nuo pirmos dienos…
Antras pokalbis buvo daug našesnis ir sėkmingesnis nei pirmasis - 100% turėjau rezidentūros vietą Jenos Neuroradiologijos skyriuje… Man taip pat buvo paaiškinta, kodėl taip keistai susitikimą organizavo Radiologijos vadas.. Pasirodo prieš kelias dienas buvo suteikta padalinių vadams kažkokia didesnė balso teisė, kuri šiam labai nepatiko - tai tokiu būdu jis jau tą nepasitenkinimą ir demonstravo….
Galutinai nusprendžiau, kad niekur daugiau neisiu ir su jokiais kitų padalinių vadais nesusitiksiu… Pasirinkau Neuroradio..
Važiuodama į hostelį, galvojau, kad gal ir nebeverta tęsti kelionės per Vokietiją, jau juk turiu vietą Universitetinėje ligoninėje…vargu ar begausiu geresnį pasiūlymą…
Pagal planą sekmadienį turėjau judėti Bavarijos link, kur buvau susitarus dėl savaitės praktikos ligoninėje… bet taip norėjosi pirktis bilietą į Vilnių ir ten jau švesti savo pergalę…
Kadangi Jenoje admininstratorė, kuri turėjo tvarkyti mano įdarbinimo reikalus, atostogavo iki rugpjūčio pirmos - tai nusprendžiau vis dėlto vykti į Bavariją.. Juk savaitė vokiškai kalbančių žmonių aplinkoje turėjo būti man naudinga.
Jena - mano! - su šia mintim ir užmigau :)
Rodyk draugams
