Miglės daktarėjimas

Sausio pirmoji! Ir staiga šiandien susivokiu, kad baigiau jau du ciklus iš keturių… tik bėda – trečiadienį neatsisveikinau su ginekologais, o ir parašų nesusirinkau.. kažkaip visiem linkėjau gerų Naujųjų ir t.t., vis mintyse planavau sugrįžti po švenčių, o širdyje jau lėkiau namų link… O kur gi aš sugrįšiu, jei nuo pirmadienio manęs jau laukia Vaikų ligų skyrius?!

Bet gal ir gerai – bus dingstis sugrįžti – o ypač, kai norisi sugrįžti :)

Kodėl jau šiandien žinau, kad norėsiu sugrįžti į Ukmergės ligoninės Ginekologijos skyrių? Todėl, kad čia jaučiausi kaip namie… niekas nedarkė mano dvasinio pasaulio :) manau, kad per gruodžio mėnesį spėjau pradėti atgauti tai, ką buvau praradus per ilgus studijų metus – pasitikėjimą savim… man patinka pasitikėti savim :)

Čia turėjau sąlygas dalyvauti skyriaus ir net ligoninės gyvenime, buvau pageidaujamas ir operacinėje, ir per kavos pertraukas… jokių didelių pogrindinių srovių kolektyve, nepaaiškinamos įtampos.

Jei ne akušerija ( apima nėščiųjų stebėjimą, gimdymus) tai labai rimtai galvočiau apie Ginekologo karjerą. Nors dar reiks pagalvoti :) – juk ir baigęs Akušerijos-Ginekologijos rezidentūrą gali specializuotis ginekologijoje, o visus akušerinius momentus gal būtų galima ir ištverti vardan malonaus galutinio tikslo..

Kodėl dar norėsis sugrįžti? Todėl kad jau teko matyti daktarus iš Vaikų ligų skyriaus (Pediatrus)… Nesu aš suvyriškėjusi feministė linguojanti per gyvenimą vyrišku žingsniu ir kelią besiskinanti grubiu keiksmu, TAČIAU… nealpinėju nuo kiekvienos šuniuko ar kačiuko nuotraukos, neglostinėju kiekvieno gatvėje sutikto svetimo vaiko.

Kelios matytos pediatrės kalbėjo Tyliais, ekstra Švelniais balsais.. žodžiai liejosi Lėtai, problemos sprendėsi Klampiai – lyg užstrigę kompaktinės plokštelės sukosi vienu ratu, bijodamos peršokti į kitą griovelį ir judėti pirmyn – priimti sprendimą ir pereiti prie jo realizavimo…

Sunku. Man gali būti sunku. Aš už produktyvų, į rezultatą orientuotą bendravimą, darbą.

Na bet pamatysim, kaip ten bus…

Taigi Ginekologijos skyriuje man patiko. Kokią dar išvada galiu padaryti po mėnesio, praleisto Ukmergėje?

Žinot, Vilniuje išrašai žmogų iš palatos ir pamiršti jį, t.y. tu atsiminsi jo ligą, klausimus, kurie kilo jį gydant, bet tu jo niekada nesutiksi gatvėje, parduotuvėje… O Ukmergėje – kitaip. Jau po pirmų savaičių parduotuvėje, gatvėje sutinku savo matytus pacientus, žinau, kuriai kas ir kaip kraujuoja, kur kokia kiaušidės cista ir t.t. – velniškai keistas jausmas…

Taigi Naujuosius pradėsim Vaikų ligų skyriuje, reguliariais budėjimais priėmimo skyriuje, savanoriškomis valandomis radiologijos skyriuje ir su didelėm viltimis laikas nuo laiko nuo vaikų pabėgti į ginekologines operacijas ;)

Parašė miglyte 2009-01-01 22:44
Įrašo kategorijos: Kita.